APLINK MUS ESANTYS FONDAI: KO NEŽINOME, NORS DERĖTŲ? (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 45 s.
„Startup Highway“ įkūrėjas, investuotojas - Rokas Tamošiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.
„Startup Highway“ įkūrėjas, investuotojas Rokas Tamošiūnas neabejotinai yra vienas geriausiai žinomų Lietuvos startuolių ekosistemos asmenų. Ne vienas jo kolega pabrėžia šio investuotojo gebėjimą kurti ryšius, bendrauti su žmonėmis. Neatsitiktinai jo patarimų nuolatos prašo tiek visiškai žali, tiek jau patirties įgiję startuoliai. Neseniai R. Tamošiūnas nusprendė padaryti tai, ko iki šiol Lietuvoje, ko gero, dar niekas nebuvo daręs. Investuotojas leidosi į kelionę, norėdamas aplankyti ir pabendrauti su kuo daugiau investuotojų regione. Rezultatas – per kelias savaites aplankyti keliasdešimt investuotojų iš Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europos. Su R. Tamošiūnu pasikalbėjome apie jo kelionės idėją, potyrius ir pakeliui sukauptas žinias.

Investicijos paieškoms reikia praktikos

R. Tamošiūnas sako, kad pagrindinė jo kelionės priežastis buvo gana pragmatiška. Startuolių pasaulyje vertingas kiekvienas kontaktas, o Lietuvoje jų paprasčiausiai negali būti pakankamai – reikia palikti savo kiemą. „Labai svarbu, kaip tu ieškai investicijų. Čia svarbiausi keli dalykai. Visų pirma svarbu, su kiek investuotojų pasikalbi. Jeigu nori gero sandorio, turi susitikti bent su penkiasdešimčia investuotojų. Ir ne tokių, kurie yra tik investuotojo etiketę pasikabinę, o tokių, kurie yra tikrai investavę bent kelis kartus. Geras kriterijus – bent dešimt investicijų. Dar geresnis – pasitraukimo atvejai (angl. exit). Ar Lietuvoje tokių yra? Juos tikriausiai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tam, kad susitiktum pakankamą skaičių investuotojų, neišvengiamai turi keliauti už Lietuvos ribų. Gali keliauti toli, pavyzdžiui, iki Londono. Tačiau ten, be fondų, rasi dar ir konkurenciją. Be to, ten brangu. Taigi tokiose vietose kaip Londonas, Tel Avivas ar Berlynas išlikti sunku. Todėl nereikia pamiršti, kad fondų galima rasti ir mūsų regione. Latvija turi fondų, Estija palyginti netgi labai daug fondų, Suomija irgi turi fondų, kurie galvoja apie mus, Lenkijoje fondų yra dar daugiau. Tai labai didelė valstybė. Mes šioje srityje labai prastai dirbame, todėl pirmoji motyvacija ir buvo susitikti su kuo daugiau fondų“, – atskleidžia pašnekovas.

„Lietuviai skandinavų, suomių ar net estų akceleratorius yra linkę vertinti labai teigiamai. Tačiau Krokuvos akceleratorius, kurie yra pagrindiniai Lenkijoje ir visai neblogai dirba, mes pražiūrime“
R. Tamošiūnas

Ryšių mezgimas, anot jo, yra ilgas procesas. Ir vargu ar kas nors jūsų ieškos specialiai. Prisistatyti, papasakoti, ką ir kodėl darai, privalai pats. „Labai svarbu pamatyti, kaip žmonės reaguoja. Jeigu žmogui tiesiog parašysi laišką, jis tau atsakys vienaip, bet jeigu susisieksi su žmogumi, kuri jau esi matęs gyvai, bendravęs, išgėręs kavos, jis iš karto prisimena tavo veidą, o tai duoda kur kas geresnių rezultatų. Ne elektroniniais laiškais sudaromi sandoriai, o per susitikimus, tiesiogines diskusijas. Investicijų paieška – tai ne kokia loterija. Niekas tau nepadės ant stalo lagamino su pinigais. Čekį investuotojas išsitrauks tik tada, kai jau būsi susitikęs penkis ar šešis kartus, kai būsi išsidiskutavęs problemas. Jeigu nori to šešto susitikimo, turi būti ir pats pirmasis, o jį reikia siūlyti pačiam. Per pirmą susitikimą papasakoji, kas esi, per antrą supažindini su savo pažanga, per ketvirtą gali paklausti investuotojo, kaip laikosi jo vaikai, šuo, ir tik per šeštą prieini prie sutarimo“, – teigia R. Tamošiūnas.

Lietuviams trūksta bendravimo įgūdžių

Pašnekovas apgailestauja, kad ryšių mezgimo meno lietuviai dar tik mokosi. Deja, neretai vis dar bijome patys imtis iniciatyvos. „Pasakysiu taip – lietuviai net nelabai bando. Tai ir yra problema. Ilgą laiką maniau, kad tai turbūt įgimta. Mes juk šiauriečiai ir t. t. Tačiau taip nėra. Mes turime labai daug energingų žmonių, kurie gerai kalba, gali bendrauti. Per mažai žmonių kelia sau sistemingus, struktūruotus tikslus. Viskas gyvenime yra statistika. Keliskart paskambinai dėl pardavimo – dalis jų pavirsta tikru pardavimu. Lygiai taip pat vienas iš dešimties investuotojų leisis su tavimi į derybas. Iš kelių derybų bus vienas pasiūlymas. Iš kelių pasiūlymų išsirinksi geriausią. Tai skaičių žaidimas. Jame daug kam labai trūksta patirties. Tiems penkiasdešimčiai susitikimų reikia patirties. Per pirmus dešimt dar būsi visiškai žalias, bet po kokio dvidešimt penkto jau bus visai neblogai. Aš žmonėms netgi patarčiau turėti tokius pratybų susitikimus. Eiti kone į beviltiškas situacijas. Ten susidursi su tokia kieta opozicija, kad paskui nebebus nepalankių klausimų, užsigrūdinsi, išmoksi valdyti situaciją“, – įsitikinęs R. Tamošiūnas.

Kurią šalį pasirinkti?

R. Tamošiūno kelionės dar sykį patvirtino, kad ir šalia Lietuvos yra daugybė fondų, kurie gali būti labai patrauklūs mūsų šalies startuoliams. „Latviai ir estai žiūri į mus taip pat kaip ir mes į juos – visos Baltijos šalys lygios, bet mes geriausi. Ilgainiui mūsų broliškumas nugali. Mes visi tikrai esame viena namų rinka. Suomija yra kitokia. Ten yra daug fondų ir jie aktyviai kuria savo strategijas. Kažkas žiūri į Rusiją, kažkas į Švediją, kažkas į Baltijos šalis. Ten yra fondų, kurie yra sau aiškiai įsivardiję, kad Baltijos šalys yra jų strategijos dalis. Ir ne kaip koks nors variantas C. Todėl jie visada atvažiuoja į LOGIN, mielai susitinka ir visiškai nežiūri į tave kreivai. Tai yra potencialūs mūsų geriausi draugai. Suomiai kartais net pasistengia prisistatyti ir pasivadinti Baltijos šalimi“, – teigia pašnekovas. Pasak jo, nereikia pamiršti ir Skandinavijos, Lenkijos. Lenkijoje, ypač Krokuvoje, veikia labai sėkmingi fondai ir akceleratoriai. Skandinavija taip pat smalsiai žiūri į Baltijos šalis ir net kartais yra linkusi mus pavadinti Šiaurės šalimi.

Dažniausiai startuoliai svajoja apie galimybę dalyvauti akceleratoriuose Silicio slėnyje, Londone ar Izraelyje. Visos šios ekosistemos iš tikrųjų labai patrauklios, bet ar ne be reikalo pamirštame arba tiesiog nenorime matyti to, kas yra visai arti? „Lietuviai skandinavų, suomių ar net estų akceleratorius yra linkę vertinti labai teigiamai. Tačiau Krokuvos akceleratorius, kurie yra pagrindiniai Lenkijoje ir visai neblogai dirba, mes pražiūrime. Lietuvoje išvis nėra tokio stipraus tinklo elemento, kokį tu gali pamatyti nuvažiavęs į Varšuvą. Man ten teko atsitiktinai užsukti į „Starbucks“ ir prie vieno staliuko sutikti Lietuvos „Google“ vadovą, „PayPal“ regiono vadovą, vieno Lenkijos fondo vadovą ir „Startup Weekend“ pasaulinį įkūrėją. Tada mes penkiese tiesiog pasišnekėjome prie staliuko. Tokių atsitikimų Lietuvoje gali įvykti nebent kokioje konferencijoje, o Varšuvoje taip gali nutikti netyčia. Taigi nepelnytai nuvertiname Lenkiją“, – sako R. Tamošiūnas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai