„CRYPTO CAPITAL WORLD“ DALYVIAI RAGINO DRĄSIAI PRIIMTI ATEITĮ IR RUOŠTIS JOS IŠŠŪKIAMS (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 31 s.
„Crypto Capital World“ renginio akimirka. Organizatorių nuotr.
Kriptovaliutos pastaraisiais metais tapo viena karščiausių temų startuolių pasaulyje. Šiai sričiai vis daugiau dėmesio skiria ir įvairūs investuotojai, ir naujų, inovatyvių idėjų besivaikantys verslūs žmonės. Visgi visi jie sutinka ir supranta, kad kriptovaliutos bei visa „blockchain“ technologija tebėra ankstyvose vystymosi stadijose, o net labai artima ateitis šiandien dar kelia labai daug klausimų. Būtent atsakymų į juos buvo ieškoma dvi dienas Vilniuje trukusioje konferencijoje „Crypto Capital World“, kurioje dalyviai iš viso pasaulio bandė kartu suprasti, kaip toliau evoliucionuos kriptovaliutos.
 

Ryškėja konfliktas

„BZN start“, „Nextury Ventures“ ir „Tech.eu“ organizuota konferencija į Vilnių pritraukė kriptovaliutų srityje dirbančių žmonių iš viso pasaulio. Dvi dienas trukusių diskusijų ir pokalbių centre – pagrindiniai iššūkiai, su kuriais tenka tvarkytis šios naujos rinkos žaidėjams. Vieni jų stebisi ar net piktinasi vyriausybių bei esamų finansinių institucijų inertiškumu bei neryžtingumu, kiti iš inovatorių norėtų daugiau atsargumo bei aiškesnių žaidimo taisyklių.
 
Kaip teigia „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė (nuotr. kairėje), konferencijos pamatinė dalis buvo gebėjimas megzti naujus ryšius ir partnerystes. Visi jos dalyviai į Vilnių atvyko žinodami, ko nori, gerai suprasdami, kaip gali prisidėti prie pokyčių.
 
„Tokie modeliai kaip ICO yra visai kita samprata, kitas suvokimas, kaip galima atsiskaityti, pritraukti investicijų. Tai kita nuosavybės turėjimo sąvoka, kitos rizikos. Gyvename jau kitokiame pasaulyje ir jis ne tik įdomus, bet ir perspektyvus. Nors ir grėsmių tikrai daug, ypač tiems, kurie į jas nesigilina, o tik vaikosi greito pelno. Kažkada ir internetas taip kūrė grėsmes bei galimybes. Tačiau rinka viską sureguliavo ir naudą dabar kuria patys vartotojai. Šiandien eurai, rytoj bitkoinai ar kita kriptovaliuta. Kiekviena jų kurs savo pasaulį ir teiks papildomą vertę tiems vartotojams, į kuriuos taikysis“, – įsitikinusi ji.
 


Kaip sako „Nextury Ventures“ bendraįkūrėjis, investuotojas Ilja Laurs, būtent santykis tarp jau įprastų, bet kartu ir šiek tiek pasenusių finansinių mechanizmų bei naujų idėjų anksčiau ar vėliau privalės nusistovėti. Priešingu atveju kriptoekonomika rizikuoja taip ir likti gana nišiniu reiškiniu.
 
„Šiandien ryškėja konfliktas tarp naujų idėjų ir senosios finansinės sistemos. Reguliatorių ir komercinių bankų požiūris labai dažnai yra iš principo nesuderinamas su naujuoju finansiniu sektoriumi. Šiuo metu bankų praktika tokia, kad dauguma įmonių, kurios yra susijusios su kriptoekonomika, paprasčiausiai blokuojamos. Prieita iki tokio lygio, kad šioms įmonėms netgi atsisakoma atidaryti sąskaitas. Kitaip tariant, senasis sektorius labai priešinasi naujiems vėjams“, – teigia jis.
 
Pagrindinis iššūkis – reguliacija

Į reguliacinių mechanizmų trūkumus dėmesį nuolat kreipė ir pranešimuose bei atvirose diskusijose kalbėję „Crypto Capital World“ svečiai. Kaip pastebėjo Jungtinės Karalystės teisininkė Jacqui Hatfield, pasaulinė kriptovaliutų teisinė bazė šiandien palieka gerokai daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.
 
„Tarkim, jeigu yra kuriamas produktas, o į jį įnešusiems savo dalį investuotojams dalijami tokenai, kyla klausimas, kada jie tampa realiomis įmonės dalimis. Kaip tokiu atveju būtų elgiamasi su dividendais? Ar tokenai suteikia į juos teisę? Kitaip tariant, reguliavimas vis dar labai neapibrėžtas, o tai reiškia, kad atsiranda daugybė galimybių nesusikalbėti, nesusitarti“, – bene svarbiausias rinkos problemas išskyrė ji.
 
Kriptopasaulio neapibrėžtumą pabrėžia ir advokatas Robertas Juodka. Kalbėdamas konferencijos publikai, jis pripažino, kad dar niekada istorijoje nebuvo taip lengva savo verslo ar projekto apipinti legendomis, kurios toli gražu ne visada atitinka tikrovę, o labai dažnai paprasčiausiai klaidina žmones.
 
„Jaunos įmonės internete sau leidžia labai daug. Neseniai viena komanda pasiskelbė partneriaujanti su BMW. Tokia informacija suviliojo vieną investuotoją. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokios partnerystės niekada nebuvo. Natūralu, kad investuotojas iškėlė ieškinį. Tokių atvejų tik daugės, nes šioje srityje tarsi išnyko visos taisyklės. Žodžiai „mes esame partneriai su tuo ar anuo“ skamba vis mažiau patikimai“, – aiškino jis.
 


Aišku, tai nereiškia, kad įvairios finansinės institucijos neieško išeičių ir būdų, kaip būtų galima į kriptovaliutų sritį įnešti daugiau tvarkos. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas pats aktyviai dalyvauja „blockchain“ technologijų vystyme ir netgi ruošiasi „LBChain“ startui. Visgi jo valdybos narys Marius Jurgilas neslepia, kad prireiks dar gana daug laiko, kol kriptovaliutos taps masiniu ir patikimu įrankiu.
 
„Kapitalas kriptovaliutoms ar susijusiems produktams dažnai kaupiamas parduodant tokenus. Taip, galime sakyti, kad suteikdami juos mes iš anksto parduodame produktą. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Tam, kad produktas būtų parduotas iš anksto, būtina susitarti, kas konkrečiai bus parduota. O mes tikrai ne visada tai žinome. Pasakymas, kad mes parduosime prototipą, nuskraidinsime raketą į Mėnulį ar pan., mažai ką reiškia, jeigu žiūrėsime iš reguliacinės pozicijos“, – teigia jis.
 
Ateitis – ICO modelis?

M. Jurgilo minimi tokenai tai bene populiariausio kriptoprojektų finansavimo įrankių ICO (angl. initial coin offering) dalis. ICO suteikia galimybę kapitalą sukaupti žmonėms parduodant jo dalį. Tokį modelį jau sėkmingai taiko ir lietuviai. Viena tokių įmonių – „Monetha“, kurianti sprendimus, skirtus internetiniams sandoriams atlikti.
 


„Internetinėse pardavimo platformose, kuriose pakankamai daug nerimo ir nepasitikėjimo, mūsų manymu, decentralizuotas įrankis gali padėti išspręsti šias problemas. Mūsų sprendimas skirtas dviejų tipų vartotojams. Pardavėjams jis padeda kaupti rinkos pasitikėjimo kreditą, o vėliau jį tarsi persinešti iš vienos platformos į kitą. Eiliniams pirkėjams suteikiame galimybę sutaupyti“, – kalbėjo vienas iš projekto kūrėjų Justas Pikelis.
 
Maždaug prieš dvejus metus su dviem kolegomis į mokėjimų industriją žengęs jaunas verslininkas taip pat pripažino, kad industrija turėtų stengtis ne tik greitai, bet ir protingai. Juk panašių atvejų, kai sprogo vienoks ar kitoks burbulas, istorijoje galima aptikti ne vieną. Vien ko vertas 2000 m. pradžios „.com“ sprogimas.
 
„Taip, analogijų tikrai galima matyti. Tarkim, augimo tempai tikrai yra labai panašūs. Būkime atviri, tikrai ne visi šiuo metu vystomi „blockchain“ projektai sugebės įvykdyti savo pažadus investuotojams. Kažkuria prasme kai kurioms idėjoms mes dar net nesame iki galo pasirengę technologiškai. Tačiau ar pati vizija yra bloga? Nemanau. Netgi sakyčiau, kad internetas ir buvo sukurtas tam, kad pasiektų tokią viziją“, – sakė jis.
 


Kas turėtų įkvėpti lietuvius?

Tokio optimizmo nestokojo ir bene didžiausia konferencijos žvaigždė – investuotojas Timothy Draperis, buvęs vienas pirmųjų, patikėjusių ir bitkoinų sėkme. Anot jo, šiandien būtina susitaikyti mintimi, kad valstybė yra mažiausiai efektyvus žaidėjas, brangiausiai parduodantis savo paslaugas. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad pati visuomenė turi ieškoti būdų, kaip kurti alternatyvas toms viešosioms paslaugoms, kurios labai ilgai atrodė savaime suprantamos.
 
„ICO – tai nebe vien finansavimo variklis. Tai įrankis, kurį panaudodami žmonės gali balsuoti už pokyčius. Jeigu žmonės nori naujos ekonominės sistemos, politinių, socialinių permainų, ICO tampa galimybe palaikyti idėjas, perkant jų gabaliuką ir taip prisidedant prie rezultatų. Pirmą kartą žmonės turi galimybę šitaip daryti pokyčius. Kažkuria prasme pirkdami bitkoinus žmonės palaikė alternatyvios finansų sistemos kūrimą“, – dėstė jis.
 
Tokia griežta pozicija kai ką galėtų ir išgąsdinti, bet I. Laurs taip pat ragina savęs paklausti, ar tikrai senoji ekonomika, kuri šiandien taip saugo save, dar sugeba kurti naujus, konkurencingus produktus.
 
„Labai smagu, kad Timas taip palaiko ir kriptovaliutos, ir ICO mechanizmą. Man labai patiko jo mintis, kad šiais laikais pasaulis yra labai plokščias. Į valstybę reikėtų žiūrėti, kaip į paslaugų teikėją. Tos šalys, kurios geba greičiau persiorientuoti, pasiūlyti naujus instrumentus bei sąlygas jų kūrimui, stipriai laimės. Lietuviams tokios mintys turėtų skambėti labai įdomiai“, – įsitikinęs investuotojas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai