STARTUOLIAI ĮMONEI SUTEIKIA NAUJO KVĖPAVIMO (#)

Urtė Bujevičiūtė prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 3 s.
Vytautas Ašeris. Asmeninio albumo nuotr.
„Iš esmės tokia organizacija yra kaip geroji bakterija, turinti tikslą pakeisti motininę organizaciją ir motininį organizmą, pakeisti ten nusistovėjusius pasenusius procesus naujais ir tai padaryti iš vidaus, nelaukiant, kol kažkas padarys iš išorės“, – apie tai, ką reiškia kurti startuolį įmonės viduje, didžiausioje metinėje vadovų konferencijoje EBIT pasakojo „Danske Bank“ grupės turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio Lietuvoje vadovas Vytautas Ašeris.
 

Uždaryti projektai

Darbas startuolyje dažnai siejamas su nuolatiniu chaosu ir ne visada pasiteisinančiais darbų rezultatais. Darbuotojai turi būti ne tik pasiruošę gyventi nuolatiniame pokytyje, bet ir būti tuo motyvuoti, ypač tada, kai tenka uždaryti projektą. Aiškindamas uždarymo sąvoką, pašnekovas prisiminė projektus, kurie taip ir neišvydo dienos šviesos, pabrėždamas, kiek darbo į juos buvo įdėta: „Dirbome ir dieną, ir naktį, kartu ir atskirai, ir Lietuvoje, ir Danijoje. Komandiruočių ir komandos formavimo (angl. team buiding) biudžetas buvo kosminis. Ir taip šešis mėnesius, o tada atsitiko tai, kas turbūt mums visiems yra atsitikę – nepavyko su finansavimu. Ir va tada reikėjo pasisodint tą komandą ir sakyt: „Chebryte, parkuojam“, – prisimena vadovas. Dirbdami su tokio tipo projektais, žmonės taip įsitraukia, kad padėjimas į šalį gali sukelti depresiją. Tačiau, atsiradus naujų projektų, tie patys žmonės būna pasiruošę atiduoti tiek pat ir dar daugiau. Jie linkę gyventi nežinomybėje ir nori keisti nusistovėjusią tvarką.
 
Tinkamai įvertintos aplinkybės

Planuojant pokyčius, svarbu tinkamai įvertinti aplinkybes. V. Ašeris pristatė, kaip netinkamai įvertintas vartotojo poreikis paskatino kurti paklausos neatitinkantį produktą: „Kai prieš trejus metus kūrėme šią organizaciją, mes tvirtai tikėjome, kad jau netrukus bus tie laikai, kai žmonės, norėdami pasitikrinti, ar pienas šaldytuve nesugedęs, neatidarinės šaldytuvo – jie tiesiog sėdės ant sofos, turės išmaniąją programėlę ir pasitikrins, kiek dar liko pienui laiko.“ Ši prielaida leido manyti, kad jei taip vartotojas tikrins pieno galiojimo laiką, tai šitaip galėtų planuotis ir biudžetą ar imti paskolas. Tai leistų automatizuoti dalį klientų aptarnavimo išlaidų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad, priimdamas svarbesnį sprendimą, vartotojas nepasitiki išmaniosiomis technologijomis ir nori asmeninio dėmesio. Tokios išvados leido modifikuoti paties projekto tikslus.
 
Vienaragiai
„Man atrodo, kad tik pradėjęs dirbti aš motininę organizaciją užknisau su savo specifiniais poreikiais: tai mums reikia atskiro biuro, tai mums reikia sūpynių biure...“
V. Ašeris.
Trečiasis iššūkis buvo atrasti tinkamus žmones. Atrodo, kad startuoliuose yra vieta vadinamiesiems antrepreneriais. Jie kuria idėjas, plačiau mąsto, tačiau tokie žmonės paprastai nėra linkę vykdyti suplanuotų užduočių. „Tie žmonės atėję į darbą tikėjosi, kad dirbs skraidančių mašinų projekte. Bet įdomu tai, kad ir skraidančių mašinų projekte turbūt įdomumas yra tik pačioje pradžioje. Turbūt jauti tą malonumą tik pačioje koncepto fazėje, paskui ateina laikas, kai reikia atsidaryti kapotą, įdėti variklį, karbiuratorių, akumuliatorių, išsitraukti lituoklį, visa tai sulituoti, vadinasi, reikia ne tik antreprenerių, reikia ir labai pragmatiškų žmonių“, – pasakojo pranešėjas. Tai skatina ieškoti abi minėtas savybes turinčių žmonių – vadinamųjų vienaragių (angl. unicorns). Ir tokios paieškos paprastai užtrunka nemažai laiko. Pranešėjas prisimena, kad iš 450 žmonių, kuriuos kvietėsi į darbo pokalbius, įdarbino vos 45. O ir motyvuoti pasirinktus vienaragius yra nemenka užduotis. „Man atrodo, kad tik pradėjęs dirbti aš motininę organizaciją užknisau su savo specifiniais poreikiais: tai mums reikia atskiro biuro, tai mums reikia sūpynių biure, tai mes norim eit su šortais ir „flip flopais“ į darbą, tai mes norim šunis atsivest į biurą, tai mes norim lovos, kad galėtume pailsėt ir pan. Galų gale viena HR kolegė man pasakė: „Vytai, leisim mes jums viską, kas tik legalu, jūs tik pavarykit su tais savo vienaragiais“, – atskleidė V. Ašeris.
 
Kaina, kad būtum pirmas

Tokie projektai motininei organizacijai kainuoja daug ir visada išlieka nesėkmės rizika, tačiau pranešėjas įsitikinęs, kad kiekviena motininė organizacija gali turėti tokį vienetą, kuris siekia pokyčių, siekia kažko daugiau. „Svarbu suvokti, kad šitoj vietoj negalime kalbėti nei apie greitą, nei apie tiesioginę grąžą, nes jeigu mes to nebūtume darę iš vidaus, būtų padarę kažkas iš išorės. Ir dabar, kai pasakoju, tik pradėjo rastis mūsų pirmieji konkurentai Danijoje. Ir tada galime kelti du klausimus: kokią esi pasiruošęs mokėti kainą, kad būtum pirmas, ir kokią esi pasiruošęs mokėti kainą, kad įkvėptum likusią dalį organizacijos“, – apibendrino pranešėjas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai