(NE)AUTENTIŠKO VARTOTOJO PAIEŠKOS TAPS SUDĖTINGOMIS (#)

Rūta Jadzevičiūtė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 42 s.
Jurgita Bičeika Asmeninio albumo nuotr.
Kai kurie žmonių skirstymą į kartas vertina skeptiškai – ne vienas įsitikinęs, kad yra „toks vienas vienintelis“ ir netelpantis jokios grupės rėmuose. „Tačiau visi mūsų, autentiškų vartotojų, sprendimai ne visada yra tokie autentiški, kaip įsivaizduojame. Visiems mūsų sprendimams įtaką daro tai, kad, norime to ar nenorime, esame tarpusavyje susiję ir ateityje, bent iki 2030 metų, būsime susiję dar labiau“, – teigia verslo konsultacijomis ir rinkos tyrimais užsiimančios „Euromonitor International“ verslo vystymo departamento vadovė Jurgita Bičeika, skaičiusi pranešimą vadovų konferencijoje „EBIT” .

Vartotojų grupių kaita

Šiuo metu skiriamos keturios kartos: „kūdikių bumo“ (1946–1964 m.), X (1965–1980 m.), Y, arba tūkstantmečio, (1981–1997 m.) ir Z (1998–2018 m.).
Tai, kas natūralu vienoms kartos žmonėms, nebūtinai yra savaime suprantama kitos kartos atstovams. Lengva palyginti: Y kartai visiškai natūralu į pasimatymą kviesti per mobiliąją aplikaciją „Tinder“, tačiau toks pasimatymo organizavimo būdas nėra itin natūralus vyresniesiems X kartos atstovams.

Globaliai kol kas turtingiausios vartotojų grupės yra „kūdikių bumo“ ir X kartos, tačiau pagal populiaciją Y ir Z kartos jas jau pranoko – Y ir Z kartas atitinkamai sudaro 1,7  ir 1,8 mlrd. žmonių, o X  ir „kūdikių bumo“ kartų atstovų skaičius atitinkamai siekia 1,4 ir 1,1 mlrd.

„Ateityje mūsų laukia dar daugiau žmonių – prognozuojama, kad 2030-aisiais bus per 8,5 mlrd., iš kurių beveik 5 mlrd. bus interneto vartotojai. Vyrų ir moterų bus apylygiai“, – pastebi J. Bičeika. Ką tai reiškia? Paprasta – nepasiklysti (ne)autentiško vartotojo beieškant taps dar sudėtingiau. Dėl to verslo sėkmė labiausiai priklausys nuo didžiausią įtaką kitų kartų atstovams darančių vartotojų grupių – Y ir Z – supratimo.

J. Bičeika įsitikinusi, kad prieš imantis bet kokių veiksmų versle, privalu suvokti dabartines ir būsimas vartotojų tendencijas. Visų pirma ji atkreipia dėmesį į gerėjančią ekonominę situaciją – prognozuojama, kad per 2018 m. vartotojų išlaidos globaliai augs sparčiausiai nuo pat 2011 m. Daug lemia ir itin spartus technologijų vystymasis, demografiniai pokyčiai, tokie kaip sparčiai senstanti visuomenė. Prie pokyčių prisideda ir didėjanti urbanizacija – šiandien jau 55 proc. viso pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o šis skaičius ir toliau augs. J. Bičeika mini ir didėjančią įtakos aplinkai svarbą, norą gyventi saugant ją ir save, pagaliau ir besikeičiančius vartojimo įpročius, pavyzdžiui, siekį kaupti ne daiktus, o patirtis. Priduria ji ir tai, kad didėja atvirumo kultūros poreikis, nuolat kvestionuojami pirkimo įpročiai ir prioritetai, bei tai, kad šiandienos ir būsimi vartotojai nori patys dalyvauti prekės ženklų kūrime ir yra linkę rinktis tas įmones, kurios yra skaidrios, sprendžiančios jų problemas.

Vartojimo išlaidos – išsilavinimui ir laisvalaikiui

Pagrindą tokioms dabar dominuojančioms vertybėms ir tendencijoms padėjo Y karta. Tai karta, kurios atstovus nesuklysime pavadinę skaitmeninio pasaulio čiabuviais – tais, kurie pirmieji užaugo kartu su technologijomis.

Z karta dar ryškiau propaguoja Y kartos vertybes. Jie palaiko „švarų“ gyvenimo būdą – skeptiškai vertina alkoholį, visiškai atsisako narkotikų, o vietoj naktinių klubų verčiau renkasi sporto klubą. Toks pasikeitęs gyvenimo būdas, žinoma, daro didelę įtaką verslams. Kaip tai pasireiškia? Štai, pavyzdžiui, alaus gamintoja „Heineken“ sėkmingai išleido savo prekės ženklo nealkoholinį alų, o spiritinių alkoholinių gėrimų bendrovė „Diageo“ įsigijo pirmąją pasaulyje nealkoholinių spiritinių gėrimų įmonę „Seedlip“.

Z karta, kaip ir tūkstantmečio kartos atstovai, siekia gyventi be įsipareigojimų – jiems nereikia daiktų, jie labiau linkę dalintis ir skolintis. Šiandien jaunas vartotojas nuomojasi bemaž viską, ką galima: rūbus, įrankius, butus, mašinas, dviračius, net šunis.

„Nepriklausomai kokiai kartai priklausome, mes visi dalyvaujame dalijimosi ekonomikoje. Ateityje tai taps dar labiau įprasta. „Euromonitor International“ apklausos duomenimis, net 46 proc. Y kartos žmonių teigia esantys linkę skolinti ir skolintis. Tokių bendrovių, kaip „Uber“ ar „Airbnb“, paslaugos tapo prieinamos visiems. Atsiranda vis daugiau inovatyvių startuolių, ypač besivystančiose šalyse, siekiančių patenkinti vartotojų poreikį skolintis. Didelės korporacijos neretai yra priverstos prisitaikyti prie tokių startuolių, investuodamos ar įsigydamos juos“, – sako J. Bičeika.

Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, 2030 metų vartojimo išlaidų tempai išliks subtilesni: taupysime, galvosime, kam leidžiame pinigus, tačiau be didelės širdgėlos leisime juos tam, kas svarbu – patirtims, o ne daiktams. Netaupysime ir išsilavinimui. Globaliai vartotojų išlaidos išsilavinimui per 2018–2030 metus išaugs net 50 proc. Jei visuomenė senėja, gimstamumas mažėja, kyla klausimas: kas studijuos? Prognozuojama, kad studijuojančių asmenų skaičius išaugs besivystančiose šalyse: Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje. 52 proc. visų studijuojančiųjų bus moterys, tačiau net ir tose šalyse, kur studijuojančių moterų skaičius labai sparčiai augs, darbo rinkoje jų skaičius taip sparčiai neaugs.
Žmonės yra socialiai aktyvesni

J. Bičeika ragina verslininkus atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu matomos socialinės bangos, tokios kaip #metoo ar #activism, ateityje tik populiarės ir spartės. Socialinio tinklo „Twitter“ duomenys rodo, jog #metoo per 48 valandas išprovokavo per 1 mln. pasidalijimų. Socialiniame tinkle „Facebook“ per 24 valandas – 12 mln. komentarų ir reakcijų. Ši tendencija sietina su didėjančia prieiga prie interneto: jei anksčiau vartotojas jautėsi bejėgis, šiandien jis, pasisakydamas socialiniuose tinkluose, jaučiasi išties galintis daryti įtaką. Jaunosios kartos pasižymi dideliu tikėjimu, kad kalbėdami ir būdami atsakingi, jie gali (pa)keisti pasaulį. „Euromonitor International“ apklausos duomenys rodo, jog 2017 m. net 68 proc. visų apklaustųjų bent kartą per savaitę apsilankė socialiniame tinkle.

„Euromonitor International“ prognozės taip pat rodo, kad iki 2030 metų vienišų asmenų skaičius pasaulyje išaugs 29 proc., o šeimų be vaikų – 28 proc. Ir vis dėlto džiugina tai, kad gyventojų disponuojamosios pajamos taip pat išaugs – net 27 proc. Kaip šias išaugusias pajamas paskirstysime? Tai ir galimybė, ir iššūkis kiekvienam – esamam ir būsimam – verslininkui, norėsiančiam ateityje atsiriekti savo rinkos pyrago dalį. 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai