KO LAUKTI IŠ JAUNO VERSLO 2016 METAIS? (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 40 s.
„Verslo angelų fondo I“ partneris - Arvydas Strumskis. BFL/Tomo Lukšio nuotr.
Prasidedant naujiems metams, visiškai įprasta imti ir šiek tiek pagalvoti apie tai, kas juose mūsų laukia. O kartu ir pažvelgti šiek tiek atgal, įvertinti tai, kas jau nuveikta. Kaip ir kiek per 2015 m. paaugo dar visiškai jaunutė Lietuvos startuolių ekosistema? Kiek galime paaugti per 2016-uosius? Apie visa tai pasikalbėjome su „Verslo angelų fondo I“ partneriu Arvydu Strumskiu, teigiančiu, kad pastaruoju metu už pinigines investicijas mums daug svarbesnės investicijos į žinias.

Ar jau sukūrėme tvarią ekosistemą?


2015-ieji baigėsi. Ir baigėsi gana skambiai – Lietuvai rekordine investicija į „Vinted“. Už šį startuolį lieka tik pasidžiaugti. Tačiau ar jau galime džiaugtis turį savo „Skype“? „Gerai turėti tokius reiškinius kaip „Vinted“ ar „Skype“. Tačiau, kita vertus, tai nėra taip jau ir baisiai gerai. Aišku, „Vinted“ gavo didžiulį kapitalą ir galimybę augti. Jiems tai yra labai gerai. Visai ekosistemai jie tarsi parodo augimo kryptis ir tą vadinamąjį modus operandi. Tai labai svarbu. Kodėl visgi sakau, kad tai nėra taip jau baisiai gerai? Todėl, kad tiek „Vinted“, tiek „Skype“ yra labai reti atvejai. Ir jeigu toks įvyko, tai kito gali ilgokai nebūti“, – sako A. Strumskis.
„Kol kas dar esame padarę per mažai klaidų. Kitaip tariant, dar neperėjome savo mokymosi ciklo. Yra tam tikros augimo stadijos, kurias pereina kiekvienas. Lengvos paauglystės nebūna. Jeigu tavo paauglystė lengva, kažkas su tavimi iš esmės blogai. Turi padaryti kritinį kiekį klaidų tam, kad tau pasisektų“
A. Strumskis
Pasak jo, dabar mums reikėtų susitelkti ne į pavienius sėkmės atvejus, o į aplinką, iš kurios tokie sėkmės atvejai atsiranda. Kitaip tariant, reikia atsakyti į sunkų klausimą, ar jau sukūrėme tvarią terpę startuoliams augti. „Man daug svarbiau ne atskiri sėkmės atvejai, o jų įtaka visai ekosistemai. Kiekvienoje šalyje surastume vieną ar dvi tokio lygio inovacijas kaip „Vinted“. Tačiau esminis klausimas yra ekosistema. Ar ką nors panašaus galime pakartoti po metų ar dvejų, ir padaryti tai neišėję iš savo ekosistemos. Tai yra svarbiausia. Todėl šiandien man nerimo daugiausia kelia klausimas, ar turime pakankamai tvarią ekosistemą, galinčią funkcionuoti savarankiškai“, – aiškina pašnekovas.

Ir jo atsakymas dar nebūtų teigiamas. Anot investuotojo, tiesa yra tokia, kad dirbti mums dar reikia labai daug. Prabangos džiaugtis pavieniais sėkmės atvejais tiesiog dar neturime. „Pinigai yra netgi mažiausia problema. Mes jų ir čia, Lietuvoje, surastume, jeigu jau taip labai reikėtų. Problema yra žinios ir gebėjimai. Ekosistema, kaip kokia grybiena, auga po paviršiumi. Jos ilgai nesimato, bet ji auga, ir pagaliau tik keliose vietose pasirodo grybų. Žinių ir gebėjimų persiliejimas ekosistemai yra kritiškai svarbus. Mums svarbu, kad, pavyzdžiui, „Vinted“ Lietuvoje turėtų kuo daugiau žmonių, kad jų žinios su laiku persileistų į kitas įmones. „Rovio“ Suomijoje buvo pirmas ženklas, kad auga nauja „Nokia“, ir išaugo ji ne technologijų, žaidimų rinkoje. Paskui jau „Supercell“ patvirtino, kad susikūrė nauja industrija. Mes irgi turime sukurti naują industriją, tokią, kokios dar nebuvo“, – dėsto A. Strumskis.

Būtina vizija

Jeigu jau prakalbome apie Suomiją... Dažnai į šią šalį žiūrime su šiokiu tokiu pavydu, norime būti tokie kaip jie. Vis dėlto kol kas dar nepavyko. Ko mums trūksta? „Mums šiaip jau nieko netrūksta. Kuo mes dabar skiriamės nuo Suomijos? Tuo, kad jų valdžia nekaitalioja savo sprendimų ir nesiblaško. Ekosistemoje visada aktyviai dalyvauja valdžios institucijos, todėl jų stabilumas yra reikalingas. Per pastaruosius dvidešimt metų Suomijos valdžios strategija iš esmės niekada nesikeitė. Visada pirmenybė buvo teikiama geroms sąlygoms investuoti (tiek iš vidaus, tiek iš užsienio). Suomiai kaip kokią mantrą kartoja, kad jie yra aukštųjų technologijų šalis. Ta mantra visiškai nejautri valdžios kaitai. Mūsų atveju pasikeitus valdžiai viskas daroma iš naujo. Aš nei kritikuoju, nei ką. Taip yra. Tačiau taip mes prarandame laiką, o ir vizijos nesukuriame jokios“, – dėsto „Verslo angelų fondo I“ partneris.

Visgi ir panikuoti dėl to, kad niekaip nepavejame suomių, tikrai neverta. Pasak A. Strumskio, tiesa yra tokia, kad mūsų jaunumas tiesiog daro savo ir dirbtinai paspartinti brandos neįmanoma. „Kol kas dar esame padarę per mažai klaidų. Kitaip tariant, dar neperėjome savo mokymosi ciklo. Yra tam tikros augimo stadijos, kurias pereina kiekvienas. Lengvos paauglystės nebūna. Jeigu tavo paauglystė lengva, kažkas su tavimi iš esmės blogai. Turi padaryti kritinį kiekį klaidų tam, kad tau pasisektų. Taip jau veikia pasaulis. Todėl tikrai negaliu kažkam auginti runkelių, nes tai baisiai perspektyvi ir gera sritis. Auginame mes tuos runkelius, viskas su jais gerai, bet vis dar turime klysti ir mokytis juos augindami“, – teigia jis.

Pagrindinis tikslas – išmokti toleruoti kuriančius idiotus

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vaižgantas Lietuvoje, kaip pats sakydavo, atkakliai ieškodavo pragiedrulių – žmonių, kurie kurs geresnę Lietuvą. Ar A. Strumskis tokių mato mūsų startuolių ekosistemoje? „Žinoma, jų tikrai yra. Pats Kauno technologijos universitetas yra didelis pragiedrulis. Tai galiu drąsiai sakyti. Rektorius Petras Baršauskas yra tikrų tikriausias pragiedrulis. Jis girdi, kas jam sakoma ir, svarbiausia, leidžia žmonėms eksperimentuoti. KTU esu matęs žmonių, kuriančių prototipus, kurių komercinimas dar net neprasidėjęs. Tos laisvės kurtis mums juk labiausiai ir reikia. Juk tie patys eksperimentuojantys žmonės kada nors dirbs įmonėse ir jau patys turės toleruoti tuos idiotus, kurie kažką kuria laboratorijose. Mums juk negalima izoliuotis, tapti Galapagais“, – pabrėžia jis.

Investuotojų teigimu, vienas pagrindinių kitų metų tikslų turėtų būti mokymasis. Nuolatinis, įtemptas mokymasis. Tik suvokę, kad žinios, o ne aukšti ir gražūs stikliniai pastatai kuria tą startuolių grybieną, pajudėsime pirmyn. „Erdvių mokytis nereikia. Tam šiandien pakanka mobiliojo telefono. Mums dabar reikia sukurti mokymosi ekosistemą. Nuolatinio savimokymosi sistemą. Mums nereikia pastatų, reikia laisvai prieinamų bibliotekų su informacija, kuria būtų galima laisvai naudotis. Proveržis būtų daug didesnis, nei sukišus milijonus į neaiškius projektus. Su tais visais pastatais nieko bloga nėra, bet juk juose nieko nėra. Žinių ekonomikai reikia ne pastatų, o žinių. Visa ko pamatas yra žinios, išsilavinimas“, – darsyk

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai