NUO KAVOS DVIRAČIO IKI STACIONARIOS KAVINĖS (#)

Ieva Kniukštienė prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 42 s.
Gabrielė Stuopelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Palangiškė Gabrielė Stuopelytė (25) verslauti pradėjo nuo mažens, supratusi, kad viską, ko nori, gali užsidirbti pati. Taip nuo kavinės ant ratų mergina perėjo prie jaukios, stacionarios kavinės Vilniaus senamiestyje, pavadintos „Nieko ypatingo“.
 
Į verslą nuo vaikystės

Prisimindama savo verslavimo ištakas, mergina persikelia į vaikystės Palangoje akimirkas. Būtent ten formavosi jos suvokimas, kad gyvenime savaime ateina tik meilė – visa kita yra uždirbama.
 
„Pirmieji verslo bandymai prasidėjo, kai man buvo vos dešimt metų – Palangos gatvėse prekiavau laikraščiais. Vėliau išbandyti visi populiariausi sezoniniai darbai pajūryje: ledų pardavinėjimas, cukraus vatos sukimas, darbas karuselėse, kavinėse J. Basanavičiaus gatvėje. Iki studijų visos vasaros taip ir pralėkdavo – dirbant, tačiau man tai patiko. Tiesa, laiko pasimėgauti vasara užtekdavo. Pradėjusi studijuoti, darbą derinau su studijomis. Kai man suėjo 22-eji, tėvai skyrė tam tikrą pinigų sumą pradiniam buto įnašui. Įrodžiau jiems, kad turiu geresnį planą. Savo jėgomis susiradau ir nusipirkau butą Vilniuje, tiesa, ne itin įspūdingą, kurį suremontavusi metus nuomojau už nemažą atlygį. Labai nenorėjau įsipareigoti bankui būdama tokia jauna. Ko gero, tai buvo savotiškas nesąmoningas protestas prieš įsišaknijusius standartus, kad pasiimti paskolą ir turėti savo butą yra saugu ir gerai, o rizikuoti ir kažką bandyti – atvirkščiai. Taip aš įšaldžiau turimus eurus, bet per tą laiką už gautus nuompinigius sutaupiau pinigų savo pirmajam kavos verslui – kavos dviračiui. Nuo kavos dviračio viskas išaugo iki nuosavo verslo“, – prisimena pašnekovė.
„Šiandien savo kavinėje viską darau pati, vienintelės pagalbos reikia tik iš buhalterio.“
G. Stuopelytė.
Vėliau mergina sėkmingai kopė karjeros laiptais, rodydama savo entuziazmą ir ryžtą. Pradėjusi dirbti padavėja, ji netrukus pakilo iki vadovės pareigų ir tai buvo viena geriausių jos karjeros patirčių. G. Stuopelytė pasakoja, kad būtent tai suformavo tvirtą pagrindą ir dabar leidžia jaustis stabiliai valdant nuosavą verslą.
 
„Patirtis buvo karti, tačiau pati geriausia mano gyvenime. Iki pat tos dienos, kai atidariau savo kavinę, maniau, kad neturiu vadovui reikiamų bruožų. Patirtis vadovaujant restoranui suformavo tokią nuomonę apie save, be to, save vertinu itin objektyviai, tačiau dabartinė situacija rodo, kad visgi tam tikrų savybių, kurios reikalingos vadovui, turiu. Manau, kad buvau tiesiog per jauna užimti tokias pareigas, tam reikia brandos. Šiandien savo kavinėje viską darau pati, vienintelės pagalbos reikia tik iš buhalterio“, – teigia pašnekovė.
 
Pradžia kavinėje ant ratų

Pirmosios kavinės idėją mergina parsivežė iš viešnagės Švedijoje, tačiau visada žinojo, kad tai tik pirmasis žingsnis link didesnių verslų.
 
„Stokholme pamačiau ratuotų kavinių tinklą, kuris mane be proto sužavėjo. Jų mintis buvo įrodyti, kad kava, net ir gaminama ant dviračio, lauke, gali būti skani, kokybiška. Labai norėjau tokį tinklą turėti ir Lietuvoje, tačiau nepakako santaupų, bet pavyko rasti alternatyvą. Tiesa, supratau, kad neturiu pakankamai žinių apie kavą, tad apie verslo pradžią negalėjo būti nė kalbos. Tada ir prasidėjo mano teorinė ir praktinė pažintis su kava, kuri trunka iki dabar. Dirbau kavinių tinkle, kur stengiausi susirinkti kuo daugiau žinių, mokytis iš geriausių. Padėjo ir papildomas domėjimasis kava, bendravimas su bendraminčiais, plėtojančiais tokį verslą svetur. Iš tikrųjų kavos dviratis buvo tik preliudija į kavinę. Aš tai žinojau, bet visada tikėjau, kad pradėti reikia nuo mažų žingsnių. Žinojau, kad turint nuosavą kavinę reikia labai daug dirbti. Tad dviratukas turėjo padėti man įsitikinti, ar aš tam pasiruošusi“, – atskleidžia pašnekovė.
 
Spaudžia šviežią riešutų pieną

Kavinės pavadinimas patraukia dėmesį. „Nieko ypatingo“, tačiau kartu ir labai ypatinga. Pašnekovė šypsosi, kad šiuolaikinėje visko perpildytoje rinkoje, kiekvienas verčiamas būti ypatingu ar išskirtiniu, tačiau kartais genialumas slypi paprastume. Vis dėlto vienas didžiausių šios kavinės išskirtinumų – kas rytą spaudžiamas šviežias riešutų pienas.
 
„Pasaulis – mūsų namai ir kartu jauki bei paprasta vieta. Vieta, kur nedarant nieko ypatingo, tiesiog mylint gyvenimą, vyksta nuostabūs ir dideli dalykai. Juk tikrai nieko ypatingo, kad sukūriau stebuklingos kakavos receptą, kuriai kiekvieną rytą spaudžiu šviežią lazdynų riešutų pieną. Beje, pamatysite, kakavos skonis – fantastiškas. Nieko nuostabaus ir ypatingo nėra ir tai, kad kavai skiriu daug dėmesio. Nieko ypatingo, kad savo pamėgtą gėrimą gersite iš autorinių ir labai mielų puodelių. Nieko ypatingo ir tai, kad pasidairę atrasite lentynų su skoningais lietuvių autorių suvenyrais ir aksesuarais. Kas čia ypatingo – imi ir perki patikusią prekę, kad nudžiugintum tuos, kuriuos myli“, – pasakoja G. Stuopelytė.
 
Plėtros planai

Šiuo metu du verslus plėtojanti mergina net nesiruošia sustoti. Jau pavasarį ji planuoja komandos plėtrą, nes fiziškai nebeužtenka pajėgų.
 
„Be abejonės, noriu plėtoti ir kavos dviračių verslą. Pastebiu, kad žmonės privengia kavos dviračių, nes mano, kad kava ten prasta. Noriu pakeisti šią nuomonę. Juk skanią kavą Lietuvoje galima gerti ne tik stacionariose kavinėse, bet ir akį traukiančiose kavinėse ant ratų“, – teigia pašnekovė.
 
Vis dėlto įvairūs sunkumai jos negąsdina, o tik užgrūdina, mat suradus mėgstamą sritį įdomumas užvaldo gerokai stipriau už nuovargį ar baimes, be to, kiekvienam klausimui galima surasti sprendimą ar gauti pagalbos.
 
„Jau keletą mėnesių kiekvieną mielą rytą keliuosi šeštą valandą, namus pasiekiu vėlai vakare ir tik tam, kad pamiegočiau. Tačiau mano svajonė išsipildė, esu labai laiminga galėdama daryti tai, ką norėjau. Jau spėjau suprasti, kad vien didelis užsidegimas dar nėra sėkmės garantas. Jis priklauso nuo daugybės sudedamųjų. Nepalūšiu ir tuomet, jeigu man nepasiseks. Be to, žinau, kad yra įvairių finansinių priemonių, kurios gali padėti išsilaikyti. Plėsdama kavos dviračių verslą, matyt, neišvengiamai turėsiu galvoti apie komandos papildymą, tad būtų labai naudinga kompensuoti bent dalį jų darbo užmokesčio su priemone „Parama darbui“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis – tai būtų išties didelis palengvinimas. Juk esu jauna, aplink mane nesuskaičiuojamai daug galimybių ir mano gyvenimas dar tik prasideda“, – šypsosi verslininkė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai